„Möller‘s“ istorija

Kartu su profesoriais A. Holstu ir Ch. Boecku Peteris Mölleris dalyvauja komisijoje, kuri sudaro pirmąją Norvegijos farmakopėją.

Peteris Mölleris tampa vieninteliu Lilleborgo įmonės savininku. Tai suteikė ekonominį pagrindą menkių kepenų aliejaus projektui. Paaiškėja jo naujas metodas, naudojant garą išgauti vaistinį menkių kepenų aliejų: „Po daugelio metų, kai jis (menkių kepenų aliejus) buvo vartojamas kaip vaistas, ir aš nuolat girdėjau skundus apie jo nepakeliamą skonį ir kvapą, dėl kurių produktas nesukelia jokio pasitenkinimo, aš ėmiau galvoti apie savo idėjų įgyvendinimą… Galbūt nebūčiau pradėjęs šio verslo, jei menkių kepenų aliejaus iš Njufaudlendo įvežimas į Angliją ir pardavinėjimas už didžiulę kainą nebūtų sukėlęs mano nepasitenkinimo”.

Peteris praneša apie savo menkių kepenų aliejaus išgavimo metodą visoje pakrantėje. Jis aprūpina nauja įranga menkių kepenų aliejaus fabrikus Lofotene, Olesunde ir Kristiansunde. Įmonėje Olesunde atliekami svarbiausi metodo bandymai.

Naujųjų metų išvakarėse gamyba prasidėjo trijose tiriančiose įmonėse ir pirmaisiais metais pagaminama 20 statinių menkių kepenų aliejaus. Pardavimai nesisekė, todėl vėlesni metai praėjo pristatant produktą vartotojams bei vis daugiau įmonių diegiant naują metodą. Peteriui buvo sunku, nes nuomonė, „kad geras maistas turi būti blogo skonio” buvo labai paplitusi, o naujasis vaistinis menkių kepenų aliejus gerokai skyrėsi nuo senojo. Peteris Mölleris įrodinėjo menkių kepenų aliejaus privalumus, prieštaraudamas tiek nusistovėjusiai mokslinei nuomonei, tiek nusiteikimui. Jis rėmėsi laboratoriniais tyrimais, kurie rodė, jog menkių kepenų aliejuje gausu jodo, fosforo ir įvairių riebalų rūgščių. Be to, jis palygino menkių kepenų aliejų su maistiniu aliejumi ir įrodė, kad menkių kepenų aliejus pasižymi ypatingomis savybėmis. Laboratorinių tyrimų duomenys rodė, kad sudedamųjų dalių identifikavimas didina jų, kaip gydomųjų faktorių, galimybes bei galimybes juos išskirti ir pagaminti iš jų vaistus. Tačiau P. Mölleris tikino, kad svarbiausia visuma ir kad menkių kepenų aliejus kaip grynas ir natūralus aliejus geras dėl to, jog jame dera žinomi ir nežinomi veiksniai. Savo teorijas apie menkių kepenų aliejų jis vadino suvokimu ir įsitikinimu. Jis buvo tikras, kad menkių kepenų aliejaus sudedamosios dalys visada liks paslaptimi. Praktinis menkių kepenų aliejaus kaip vaistų vartojimas pagrindė aliejaus privalumus.
Tais pačiais metais įsikūrė Peterio Möllerio kompanija.

Frantzas Peckelis Mölleris perėmė Svanės vaistinę. Jis išlaikė farmacijos egzaminą, keturis mėnesius mokėsi universitete ir apgynė daktaro vardą po dvejų metų studijų Heidelberge. 1860-aisiais „Möller‘s“ pirmą kartą dalyvavo industrijos parodoje. Nuo tada kompanijos produktai dalyvavo daugybėje parodų ir visose gaudavo aukso apdovanojimus.

Peteris Mölleris mirė. Tuo metu buvo 70 menkių kepenų aliejaus gamyklų, kuriose buvo naudojamas jo garo metodas. Kiekvienais metais buvo pagaminama 5 000 produkto statinių. Stiprinama kepenų kokybės kontrolė paskatino pakelti kainas, o žvejai ir gamintojai ėmė uždirbti daugiau.

Severinas A. Heyerdalas, P. Möllerio žentas, ėmėsi vadovauti kompanijai po Peterio. Jis, jo farmacininkas sūnus P. M. Heyerdalas ir Frantzas P. Mölleris tęsė darbus gerindami menkių kepenų aliejaus kokybę. Jų tikslas buvo išgauti aliejų tokį pat gryną ir nepakeistą, koks jis yra kepenyse. Kokybės tikslas, kaip nurodė senasis P. Mölleris, buvo tai, kad menkių kepenų aliejus, kuris susikaupia vandens paviršiuje verdant žuvį ir kepenis, „būtų tokio pat skonio kaip geriausias Florencijos aliejus”. Pirmiausia buvo tobulinamas pirminis, o tada antrinis apdorojimas. Jiems pasisekė pagaminti menkių kepenų aliejų be hidroksidų, kai procesas vyko po angliarūgštės ar panašių dujų sluoksniu. Įdiegimas gamybos praktikoje buvo aprašytas ir patentuotas. Tačiau šis metodas buvo per brangus naudoti praktiškai. Tuo metu „Möller‘s“ pradėjo pardavinėti savo produktus JAV. 1870 metais JAV įmonė WH Schieffelin & Co. („seniausia vaistinė Amerikoje”) pradėjo bendradarbiauti su „Möller‘s“ .

Frantzas Peckelis Mölleris perėmė vadovavimą „Möller‘s“ kompanijai. Darbą su menkių kepenų aliejumi jis vertino kaip pareigą. Būdamas išsilavinęs ir turėdamas gerą prekybinę nuojautą jis pavertė „Möller‘s“ menkių kepenų aliejų pirmaujančiu produktu pasaulio rinkose.

Frantzo Peckelio Möllerio mokslinis darbas „Menkių kepenų aliejus ir chemija” buvo išspausdintas Londone. Jis buvo parašytas anglų kalba ir jį sudarė 600 puslapių!

Frantzas Peckelis Mölleris mirė Kopenhagoje.

Möllerio įpėdiniai parduoda kompaniją Moystadų šeimai. Peterio Möllerio A/S sukuriama kovo 26-ą dieną. Peras Moystadas iš Elverumo tampa kompanijos vadovu ir vadovauja iki savo mirties 1929 m.

Dėl Pirmojo pasaulinio karo „Möller‘s“ menkių kepenų aliejus nebeeksportuojamas. Tačiau pardavimai savo šalyje išlieka geri.

Fredas T. Moystadas tampa generaliniu kompanijos vadovu, o vėliau ir vadovaujančiu direktoriumi. Įkuriama pagalbinė Moystado Möllerio & Co. įmonė, užsiimanti didmeniniu eksportu. Bergene 1925 m. įkuriama Vaistinio menkių kepenų aliejaus eksportuotojų asociacija.

Fredas T. Moystadas nupirko menkių kepenų aliejaus kompaniją „Heinr Meyer” ir sujungė gamybą naujuose kompanijos pastatuose Osle, Stensgata 40. Pradedami naudoti žali buteliukai. Vaistinio menkių kepenų aliejaus eksportas išlieka pastovus, o bendras Norvegijos menkių kepenų aliejaus eksportas didėja.

Osle, Stensgata 40, buvę pastatai sudega, tačiau fabriko atstatyti neleidžiama.

Osle, Loreno aikštėje, pastatomas naujas fabrikas. Jis ten tebėra ir šiandien. Įsteigiama Peterio Möllerio farmacinė laboratorija, joje atliekami moksliniai tyrimai. Investuojama į naują apdirbimo ir išpilstymo įmonę veterinariniam menkių kepenų aliejui ir vis intensyvesnei pramoninei menkių kepenų aliejaus gamybai.

Eksportas dramatiškai nutraukiamas Antrojo pasaulinio karo metais, o menkių kepenų aliejaus svarba mitybai sulaukia vis daugiau dėmesio. Vietos pardavimai žymiai auga.

Po karo atsikuriant šaliai menkių kepenų aliejus išlieka svarbiu mitybos papildu. Menkių kepenų aliejus naudojamas kaip skubios pagalbos vaistas nuniokotose teritorijose, kur visko trūksta. Norvegijos mokyklose žuvų taukai išlieka mokinių maitinimo dalimi, kaip buvo pradėta kai kuriuose šalies regionuose dar 1930-aisiais (Oslo pusryčiai, Sigdalio pusryčiai ir pan.) Tuo metu kitų šalių, pvz., JAV, Anglijos ir Islandijos, konkurencingumas didėja ir Norvegija užleidžia rinkos lyderio pozicijas. 1970 m. danai Bangas ir Dyerbergas, tirdami inuitų Danijoje ir Grenlandijoje mitybą, „atranda” omega-3 riebalų rūgštis.

Pradedami gaminti „Möller‘s“ žuvų taukai kapsulėse ir malonaus citrinų skonio žuvų taukai.

Pradedamos gaminti „Möller‘s“ omega-3 kapsulės.

Peterio Möllerio kompanija susilieja su „Orkla Borregaard” (dabar „Orkla“).

Sukuriamas „galutinio vartotojo” skyrius, tiekiantis informaciją sveikatos priežiūros darbuotojams.

Pradedamas gaminti „Möller‘s Dobbel Immunity”.

Pradedami gaminti preparatas širdžiai „Möller’s Cardio” ir omega-3 bei vitaminų ir mineralų kompleksas „Möller’s Total”. 

„Möller’s” kompanija susilieja su „CollettPharma”. Naujoji kompanija vadinasi „MöllerCollett”.

Susilieja „MöllerCollet” ir „DanskDroge”. Naujoji kompanija vadinasi „Axellus”.

Pradedami gaminti „Möller’s” omega-3 papildytas koncentratas ir kramtomos „Möller’s” kapsulės.

Pradedami gaminti „Möller’s” preparatas cholesteroliui mažinti ir „Möller’s Ekstra”.

Vartotojams pristatomos naujos sudėties ir skonių „Möller’s Junior” omega-3 kramtomos žuvelės vaikams.